- iščėkoti
- iščė̃koti tr. 1. išėsti: Te poniškas šuva: iščė̃kojo bulbas ir paliko, mat poprastas ėdelas Pbs. 2. išplūsti: Visaip iščekójo, ir daryk tu jai ką! Pl. ║ refl. išjuokti, išsityčioti: Išsičėkoja visaip Skdt. \ čėkoti; apsičėkoti; iščėkoti; pričėkoti
Dictionary of the Lithuanian Language.